TOMUI VENCLOVAI - Paribio žmogumi

Pirmuoju "Paribio žmogumi" 1999 metais tapo Jerzy Ficowski. Nuo to laiko toks garbingas apdovanojimas Kultūros animatorių kolegijos vardu suteikiamas žmogui, susijusiam su tautų meno bei kultūros fondo ir centro "Pogranicze" (Paribio) Seinuose – veikla.

Jį gauna asmuo, kurio gyvenimiškoji pozicija ir darbas ypatingai paveikė "Paribio" etosa, tolerantiška požiūrį, kuris su pagarba ir supratimu žvelgia į kitų skirtingumą, drasiai laužo stereotipus ir prietarius, renčia tiltus tatp įvairių tautų ir religijų žmonių.

"Paribio žmogaus" titulas nėra susijės su materialine premija, nors laureatas gauna specialiai jam pagamintą dežutę.

Titulas pirmiausiai reiškia pastangas populiarinti laureato kurybą - spausdinti knygas, organizuoti konferencijas, parodas, vakarus ir kitus meninius renginius. Stipendija teikia laureatui galimybę pakeliauti ir ilgiau pabūti Lenkijoje.

Meno bei kultūros fondo ir centro "Pograniče" vardu turiu garbę pareikšti, kad 2001 metais "Paribio žmogaus" – "Człowiek pogranicza" vardas suteikiamas

TOMUI VENCLOVAI

Džiaugiames tuo, kad artimiausius dvejus metus galime skirti Tomo Venclovos kūrybos platinimui bei šio lietuvio ir artimiausio kaimyno priartinimui. Josifas Brodskis pavadino jį "trijų literatūrų sūnumi, be to, dėkingu sūnumi", turėdamas omeny faktą, jog jis turi, o gal tinkamiau būtų pasakyti: išsaugojo – net tris gimtasias kalbas: lietuvių, rusų ir lenkų. Venclova XX a. komunizmo ir nacionalizmo suniokotoje šalyje pasiliko ištikimu Vilniaus piliečiu, siekdamas išsaugoti tarpkultūrinį dialogą ir papročius, kurių pamatu remiasi šis nepaprastas miestas.

Nepaisant valdžios persekiojimo ir tautinės daugumos abejonių, jis rašė gindamas silpniausius, užmirštus, pasilikusius mažumoje, neteisingai apkaltintus. Nemažai kainavo būti geru kaimynu Vidurio ir Rytų europos disidentams, lenkams, žydams, Armijos Krajovos kariams, rusams, tautinems mažumoms, kitų tikėjimų išpažinėjams. Kartu su Česlovu Milošu Paryžiaus "Kultūros" pagrindu, o vėliau remdamasis jauna demokratija mūsų šalyse – jis atstatė lenkų – lietuvių sugriautaji tiltą.

Savo istoriko ir literatūros tyrinėtojo mokslinį darbą Venclova paaukojo didele dalimi kaimynams, Aleksandro Wato, Marinos Cvetajevos bei kitų rusų ir lenkų rašytojų kurybai. Amerikos universitetuose dėstė lygiagrečiai rusų ir lenkų literatūrą. Atliko daug žymių vertimų į lietuvių kalbą. Visų pirma Tomas Venclova yra iškilus poetas, kurį Lenkija pažįsta dėka puikių Stanislovo Barančako vertimų. Šių žmonių – dviejų poetų, disidentų ir emigrantų – ilgametis bendravimas "Zeszyty Literackie" (Literatūros sasiuvinių) žurnale, tai dar vienas bendro likimo liudijimas, kurį atskleidė savo gyvenimu ir kųryba "Paribio žmogus" – Tomas Venclova.

Krzysztof Czyżewski

Programa

30 rugpiučio - ketvirtadienis

21:00 pasveikinimo vakariene (Kamedulu Vienuolynas)
23:00 filmo projekcija (Kamedulu Vienuolynas)

31 rugpiučio - penktadienis

8:00-9:00 pusryčiai (Kamedulu Vienuolynas)
10:00 Tomas Venclova - istorijos ir tarpkulturinio Vidurio ir Rytu Europoje poetas Susitikimo atidarymas ir I seminaro sesija (Baltoji Sinagoga)
15:30 II seminaro sesija (Baltoji Sinagoga)
19:30 vakariene (Kamedulu Vienuolynas)
20:30 Tomo Venclovos pagerbimas - Stasys Eidrigevičius (Kamedulu Vienuolynas)
22:00 Poetinis vakaras skirtas Tomui Venclova: Natalia Gorbaniewska, Krystyna Lars, Alicja Rybałko, Sygitas Birgielis, Viktor Kulle, Marcelius Martinaitis, Jewgenij Rein, Stefan Chwin, Paweł Huelle, Piotr Sommer (Kamedulu Vienuolynas)

1 rugsejis - šeštadienis

8:00-9:00 pusryčiai (Kamedulu Vienuolynas)
10:00 III seminaro sesija (Baltoji Sinagoga)
14:00 pietai (Lietuviu Namai)
16:00 Pašnekesys žiema - Tomo Venclovos autorinis vakaras. Vedantysis Adam Michnik (Baltoji Sinagoga)
17:30 Iškilmingas "Paribio žmogaus" titulo iteikimas. Tomo Venclovo žodis (Baltoji Sinagoga)
18:00 Koncertas skirtas laureatui: "Collegium String Quartet", Kaunas, Asta Veverskite, Kapela Klezmerska Teatru Sejneńskiego (Baltoji Sinagoga)
20:30 iškilminga vakariene ("Pogranicze")

2 rugsejis - sekmadienis

9:00 pusryčiai (Kamedulu Vienuolynas)
10:30 Atsisveikinimas su Tomu Venclova

Tomas Venclova – istorijos ir tarpkultūrinio Vidurio ir Rytų Europoje poetas

Seminaras, 31 rugpiūčio –- 1 rugsėjis 2001

Sesija I penktadienis, 14.00-18.00

Ludmiła Aleksiejewa (Maskva): Helsinkio Grupės veikla Tarybų Sajungoje – Bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Vilniaus

Natalia Gorbaniewska (Paryžius): Lenku kalba kaip Rytų Europos opozicinis esperanto

Natalia Trauberg (Maskva): Saujelė prisiminimų iš 60 – ųjų m. Lietuvos

Georgij Jefremov (Maskva): Orumas – dvasinio gyvenimo forma

Olga Revzina (Maskva): Tomo Venclova atvejis – meno

Valentina Brio (Jerozolima): Tomo Venclova poezijos kontekstai

Rimvidas Šilbajoris (Columbus/Ohio): Žodžio pradžia netekus vilties Tomo Venclovos poezijoje

Bronius Savukinas (Vilnius): Apie Tomo Venclovos poeziją kultūrosociologiniu aspektu

Sesija II, penktadienis, 15.30-19.00

Donata Mitaite (Vilnius): Metafizinis matas Tomo Venclovos poezijoje

Algis Kaleda (Vilnius): Tomas Venclova lenkų ir lietuvių literatūrinių ryšių kūrėjas: naujasis etapas

Marcelijus Martinaitis (Vilnius): Tomo Venclovos poezija ir lietuvių literaturos tradicija

Victor Kulle (Maskva): Kultūrinis politonija: Tomo Venclova reikšmė dabartinėje rusų literatūroje

Evgienij Rein (Maskva): Josifo Brodskio i Tomo Venclovos poetiniai ryšiai

Klaudia Sinnig (Maskva-Berlin): Stoiška ekvilibristika, arba apie Tomo Venclovos poeziją

Anna Nasalska (Liublinas): Tomo Venclovos lyrinė geografija

Alina Kuzborska (Olštinas): Tomo Venclovos poetinė kalba

Paweł Huelle (Gdanskas): Meditacijos apie eilėraštį ir poeta

Sesija III, šeštadienis, 10.00-14.00

Alina Kowalczykowa (Varšuva): Apie Aleksandro Wat korespondencija

Stefan Chwin (Gdanskas): "Gero blogio" paslaptis

Nikolaj Kotrelev (Maskva): Vladimiro Solovjovo kelionė į Vilnių

Svetlana Evdokimova (Peterburgas – Providence): Apie Čechova

Vladimir Golstein (New Haven): Kutūrinės potekstės bei poetinė struktūra Sofijos Parnok eilėraštyje "Sunku, sunku broli..."

Julia Brodovskaja (Peterburgas): Platoniškieji ir neoplatoniškieji motyvai Marynos Cvietajevos "Pabaigos poemoje"

Tatjana Nikolskaja (Peterburgas): Tomas Venclova ir Ilija Zdaniewič – paribio žmonės

Silvija Vėlavičiene (Vilnius): Tomas Venclova ir Lietuvos Nacijonalinė Biblioteka

Ilze Eglite (Ryga): Tomo Venclovos kūrybos įtaka demokratijos plėtotei Latvijoje

PARODOS

STASYS EIDRIGEVIČIUS: Plakatai
Stasys Eidrigevičius gimė 1949 metais liepos 24 d. Mediniškiuose Lietuvoje. Baigė Taikomosios dailės mokyklą Kaune ir Dailės institutą Vilniuje. Jo pirmoji individuali tapybos ir ekslibriso parodaįvyko 1970 metais Vilniuje. Tapytojas, plakatininkas, grafikas. Jo darbai buvo eksponuoti ir apdovanoti visame pasaulyje.

"Kodėl sudomino mane plakatas? Mano plastinės išraiškos kalba visuomet susikaupia viename obiekte. Ar tai būtų paukštis, žvėris ar veidas. Labiausiai tai pastebima ekslibrisuose, miniatiūrose, knygų iliustracijose. Esia jau tik vienas žingsnis iki plakato, kurio išraiška turi būti labai glausta".

KRZYSZTOF FURMANEK: Tomas Venclova ir Vilnius
Fotografijos paroda.
Kšyštofas Furmanek užsiminėjo teatro fotografija. Jau 15 metų kaupia etninio ir religinio Rytū Lenkijos mažumø kultūros elementus.

"MENACHEM KIPNIS - prieškarinės fotografijos" - Žyd gyvenimo senojoje Žečpospolitoje nuotraukos, publikuojamos amerikietiškuose žurnaluose, kolekcija. Kipnis buvo Žydo muzikinės tradicijos rinkėjas ir žinovas, fotografas, publicistas, visuomenės veikėjas. Daugiausia fotografuodavo "Forwerts" žurnalui (Niujorkas).